Kaip išsirinkti vaikiškus baldus? Išsamus gidas

Vaikiškus baldus pirmiausia reikia vertinti pagal jų saugumą, ergonomiką, dydį ir funkcionalumą, o tik tada – pagal dizainą bei kitas estetines savybes. Tinkamas pasirinkimas priklauso nuo vaiko amžiaus, ūgio ir savarankiškumo, baldo paskirties, kambario dydžio bei planuojamo naudojimo laiko, todėl vien išvaizda ar kaina vadovautis nepakanka. Straipsnyje šiuos kriterijus aptarsime išsamiau.

Nuo ko pradėti renkantis vaikiškus baldus?

Vaikiškų baldų pasirinkimą geriausia pradėti nuo:

1. Vaiko amžiaus įvertinimo. Renkant baldus jaunesniam vaikui svarbu, kad dažniausiai naudojami daiktai jam būtų lengvai pasiekiami. Geriausia, kad baldai neturėtų aštrių kampų ar lengvai atidaromų skyrių su pavojingais daiktais. Mokyklinio amžiaus vaikui jau reikia tinkamos vietos mokytis, daugiau lentynų ir uždarų spintelių mokymosi priemonėms.
2. Vaiko ūgio įvertinimo. Renkantis darbo vietą, atsisėdusio vaiko pėdos turėtų visu paviršiumi remtis į grindis, keliai būti sulenkti maždaug stačiu kampu, o dilbiai – laisvai gulėti ant stalviršio nekeliant pečių. Lova turėtų būti bent 20–30 cm ilgesnė už vaiko ūgį, o kasdien naudojamos lentynos, stalčiai ir drabužių skersiniai įrengti tokiame aukštyje, kad vaikas juos pasiektų nesistiebdamas. Jei baldus perkate ilgesniam laikui, naudinga rinktis reguliuojamo aukščio stalą ir kėdę.
3. Tikslaus kambario išmatavimo. Reikėtų pasižymėti ne tik sienų ilgį, bet ir lubų aukštį, durų atsidarymo kryptį, langų, radiatorių bei elektros lizdų vietas. Taip pat svarbu palikti pakankamai erdvės laisvai praeiti, atidaryti spintų duris ir ištraukti stalčius.
4. Apgalvojimo, kaip bus naudojamos skirtingos kambario zonos. Net ir nedideliame kambaryje reikėtų numatyti atskiras erdves miegui, mokymuisi, žaidimams bei daiktų laikymui. Baldų išdėstymo planas padės suprasti, kuriems iš jų galima skirti daugiau vietos, o kur geriau rinktis kompaktiškus, kelias funkcijas atliekančius modelius.
5. Svarbiausių poreikių sąrašo sudarymo. Vienam vaikui gali reikėti daugiau vietos drabužiams, kitam – knygoms, žaislams, sporto inventoriui, muzikiniams instrumentams. Pirmiausia numatykite kasdien naudojamus baldus, o papildomus rinkitės tik įsitikinę, kad kambaryje liks pakankamai laisvos erdvės.

Kaip išsirinkti vaikiškus baldus pagal vaiko amžių?

Vaikui augant, keičiasi jo poreikiai ir kambario funkcijos. Dvejų metų mažyliui pirmiausia reikia saugios vietos miegoti ir žaisti, mokyklinio amžiaus vaikui – patogios erdvės mokytis, o paaugliui itin svarbus privatumo aspektas. Pagrindinius pasirinkimo kriterijus pagal vaiko amžių pateikiame žemiau esančioje lentelėje:

Kaip išsirinkti skirtingų tipų vaikiškus baldus?

Vaiko kambario baldai atlieka skirtingas funkcijas, todėl kiekvieną iš jų reikia rinktis pagal konkrečius kriterijus. Svarbu įvertinti lovos, stalo, kėdės, spintos ar lentynų matmenis, konstrukciją, naudojimo patogumą ir tinkamumą turimai erdvei bei vaiko poreikiams.

Kaip išsirinkti vaikišką lovą?

Pirmiausia reikėtų nuspręsti, kiek metų naudosite pasirinktą lovą. Mažesnis modelis užims mažiau vietos, tačiau jį greičiau teks pakeisti nauju. Jei kambaryje pakanka erdvės, vyresniam ikimokyklinukui galima iš karto rinktis standartinio 90 x 200 cm miegamojo ploto lovą ir papildomai pritvirtinti apsauginį bortelį.

Svarbiausi pasirinkimo kriterijai:

1. Lovos tipas. Vaikiškos lovos skiriasi ne tik dydžiu, bet ir konstrukcija bei papildomomis funkcijomis. Viengulė lova yra universaliausias pasirinkimas vienam vaikui, ypač jei pasirenkamas didesnis dydis, kurio nereikės greitai pakeisti. Dviaukščiai modeliai padeda sutaupyti vietos, jeigu auginate du vaikus. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad viršutinėje tokios lovos dalyje neturėtų miegoti jaunesnis nei šešerių metų vaikas. Ištraukiamas modelis yra praktiškas pasirinkimas, kai antros miego vietos reikia tik retkarčiais, nes ištraukta ji užima nemažą kambario dalį. Loft tipo lova leidžia po miegamąja vieta įrengti stalą ar spinteles, todėl tinka vyresnio vaiko mažam kambariui. Modeliai su integruotais stalčiais, lentynomis ar spinta padeda taupyti vietą nedidelėse erdvėse.
2. Lovos dydis. Jos ilgis turėtų būti bent 20–30 cm didesnis už vaiko ūgį. Jaunesnėms atžaloms dažniausiai perkamos 70 x 140 cm arba 80 x 160 cm lovos, tačiau paprastai jos naudojamos tik kelerius metus. 90 x 200 cm modelis tinka ilgesniam laikui, todėl padeda sutaupyti ir išvengti lovos keitimo vaikui paaugus.
3. Lovos aukštis. Mažam vaikui praktiškesnis žemesnis modelis, į kurį jis gali įlipti ir išlipti be suaugusiųjų pagalbos. Atsisėdus ant lovos krašto, vaiko pėdos turėtų siekti grindis.
4. Apsauginiai borteliai. Jie ypač svarbūs vaikui pereinant iš kūdikio lovytės į atvirą lovą. Bortelis turi būti tvirtai pritvirtintas, iškilti virš čiužinio ir saugoti tą lovos dalį, ties kuria guli viršutinė kūno dalis. Tarp čiužinio, bortelio ir lovos rėmo negali likti pavojingų tarpų, kuriuose įmanoma įstrigti vaiko rankai, kojai ar galvai.
5. Konstrukcijos stabilumas. Lova neturėtų klibėti, girgždėti ar judėti vaikui vartantis. Jei tėvai mėgsta atsigulti šalia savo atžalos, lovos keliamoji galia turi būti pakankama bendram vaiko ir suaugusiojo svoriui.
6. Čiužinys. Kūdikiams reikalingas tvirtas, lygus ir į lovytę be tarpų įsistatantis čiužinys. Vyresniam vaikui svarbu parinkti jo svoriui tinkamą čiužinio kietumą: gulint stuburas neturėtų pernelyg giliai įsmigti, o čiužinys – nemaloniai spausti pečių ir klubų.
7. Daiktų laikymo galimybės. Lova su stalčiais yra puikus pasirinkimas mažam kambariui, kuriame trūksta vietos daiktams laikyti. Svarbu išmatuoti ne tik pačią lovą, bet ir laisvą plotą, reikalingą stalčiams visiškai ištraukti.

Kaip išsirinkti vaikišką stalą?

Vaikiškas stalas turėtų būti pasirenkamas ne vien pagal tai, ar telpa kambaryje ir dera prie kitų baldų. Jo patogumą, tinkamumą vaiko ūgiui ir galimybę komfortiškai mokytis lemia keli pagrindiniai kriterijai:

1. Stalo aukštis. Atsisėdus dilbiai turėtų laisvai remtis į stalviršį, alkūnės būti sulenktos maždaug stačiu kampu, o pečiai išlikti nuleisti. Jei stalas per aukštas, vaikas nuolat kels pečius, o jei per žemas – kūprinsis. Prie fiksuoto aukščio stalo reikėtų derinti reguliuojamą kėdę, kad vaiko pėdos nekabėtų ore.
2. Stalviršio dydis. Mokyklinio amžiaus vaikui praktiškas bent 100–120 cm pločio ir maždaug 60 cm gylio stalviršis. Ant jo vienu metu turėtų tilpti sąsiuviniai, vadovėliai, stalinė lempa ir kitos dažniausiai naudojamos priemonės. Jeigu bus statomas monitorius, pakankamas stalviršio gylis leis ekraną atitraukti maždaug 50–70 cm nuo akių.
3. Reguliavimo galimybė. Reguliuojamo aukščio stalas gali būti pritaikomas vaikui augant, todėl jo nereikės keisti po kelerių metų.
4. Vieta kojoms ir mokymosi priemonėms. Stalčiai ar spintelė neturėtų sumažinti erdvės po stalu tiek, kad vaikas negalėtų tiesiai sėdėti ir laisvai keisti kojų padėties. Kasdien naudojamas priemones patogu laikyti stalčiuose, kuriuos galima pasiekti nepasilenkiant ar nepasisukant visu kūnu. Rečiau naudojamiems daiktams laikyti galima numatyti lentynas virš stalo arba atskirą spintelę.
5. Vieta kompiuteriui ir laidams. Jei prie stalo bus naudojamas kompiuteris, reikia numatyti vietą ne tik ekranui, bet ir pelei, klaviatūrai, įvairiems laidams. Anga laidams arba tarpas galinėje stalviršio dalyje padės juos nuvesti žemyn, o po stalu pritvirtintas lovelis neleis laidams gulėti ant grindų.

Kaip išsirinkti vaikišką kėdę?

Renkantis vaikišką kėdę svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus:

1. Kėdės tipą. Paprasta fiksuoto aukščio kėdė tinka tuomet, kai jos matmenys tiksliai atitinka vaiko ūgį ir stalo aukštį. Vis dėlto ją teks greičiau pakeisti nauju modeliu. Reguliuojamo aukščio kėdę galima pritaikyti vaikui augant, o tai padeda sutaupyti. Tačiau ji neišsprendžia per gilios sėdynės ar netinkamo atlošo problemos. Ergonominiame modelyje dažniausiai galima reguliuoti sėdynės aukštį ir gylį, atlošo aukštį bei pasvirimą, todėl kėdę lengviau pritaikyti prie vaiko ūgio ir stalo.
2. Sėdynės aukštį. Atsisėdus vaiko pėdos turi visu paviršiumi remtis į grindis, o keliai būti sulenkti maždaug stačiu kampu. Jeigu kėdę reikia pakelti, kad alkūnės būtų tinkamame aukštyje stalo atžvilgiu, tačiau pėdos nebesiekia grindų, būtina naudoti stabilų pakoją.
3. Sėdynės gylį. Vaikui atsirėmus į atlošą, tarp sėdynės krašto ir kelių linkių turėtų likti maždaug 3–5 cm tarpas. Per gili sėdynė remsis į užpakalinę kojų dalį, todėl vaikas slinks į priekį ir nebesirems nugara. Per sekli sėdynė nesuteiks pakankamos atramos šlaunims.
4. Nugaros atramą. Atlošas turėtų prilaikyti apatinę nugaros dalį ir leisti vaikui sėdėti nepasvirus į priekį. Geriausia, jei galima reguliuoti jo aukštį arba padėtį pagal vaiko nugarą.
5. Reguliavimo galimybes. Ilgesniam naudojimui geriausia rinktis reguliuojamą modelį. Kiekvieną reguliuojamą dalį reikėtų pritaikyti iš naujo vaikui paaugus.
6. Stabilumą. Kėdė turi tvirtai stovėti ant grindų, neklibėti ir lengvai nevirsti vaikui atsilošus ar pasilenkus į šoną. Jaunesniam mažyliui saugiau rinktis modelį be ratukų.

Kaip išsirinkti vaikišką spintą?

Vaikiška spinta turi būti ne tik pakankamai talpi, bet ir pritaikyta vaiko ūgiui, kad jis galėtų ja savarankiškai naudotis. Pirmiausia reikėtų apgalvoti, kiek ir kokių daiktų joje bus laikoma. Renkantis vaikišką spintą taip pat svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus:

1. Spintos dydį. Mažesniame kambaryje geriau rinktis aukštą ir siauresnį modelį, išnaudojantį erdvę į viršų. Tačiau nepamirškite, kad jo matmenys neturėtų trukdyti atidaryti patalpos durų, prieiti prie lovos ar naudotis kitais baldais. Drabužiams ant įprastų pakabų paprastai reikia maždaug 55–60 cm gylio spintos.
2. Vidaus išdėstymą. Prieš perkant reikėtų įvertinti, kiek drabužių galima laikyti sulanksčius, o kiek – pakabinus. Marškinėliams, megztiniams ir kelnėms pravers daugiau lentynų bei stalčių, o suknelėms, marškiniams ar mokyklinei uniformai reikės pakankamai aukšto skyriaus su skersiniu. Kasdien dėvimi drabužiai turėtų būti laikomi žemose lentynose, stalčiuose ir ant tokio aukščio skersinio, kurį vaikas pasiekia stovėdamas ant grindų.
3. Galimybę keisti lentynų ir skersinių aukštį. Ikimokyklinukui patogesnis žemai įrengtas drabužių skersinis, taip pat praverčia daugiau nedidelių lentynų. Vaikui augant skersinį galima pakelti, o tarpus tarp lentynų padidinti. Dėl to ilgesniam naudojimui praktiškiau rinktis spintą su keliomis lentynų ir skersinių tvirtinimo vietomis.
4. Durų tipą. Varstomos durys leidžia vienu metu matyti visą spintos turinį, tačiau priešais baldą reikia palikti pakankamai vietos joms atidaryti. Stumdomos durys neužima papildomo grindų ploto, todėl tinka siauram kambariui, tačiau vienu metu atidengiama tik dalis spintos.
5. Stalčius. Vaiko drabužiams skirti stalčiai turėtų būti apatinėje arba vidurinėje spintos dalyje, kad juos pavyktų pasiekti nesistiebiant. Lėto uždarymo mechanizmas gali apsaugoti pirštus ir neleisti stalčiui užsitrenkti.
6. Stabilumą ir saugumą. Aukštą spintą būtina pritvirtinti prie sienos, net jei ji atrodo sunki ir stabili. Atidaryti stalčiai arba ant durų pasikabinęs vaikas gali pakeisti baldo svorio centrą ir jį apversti.

Kaip išsirinkti lentynas ir daiktų laikymo baldus?

Lentynos, komodos ir dėžės turėtų būti parinktos pagal tai, kas jose bus laikoma. Didžiausia įmanoma talpa ne visada yra praktiškiausias pasirinkimas – svarbu, kad smulkūs daiktai nepasimestų, o dažniausiai naudojamus žaislus, knygas ar kūrybines priemones vaikas galėtų pasiimti pats. Renkantis lentynas ir daiktų laikymo baldus rekomenduojama atsižvelgti į šiuos aspektus:

1. Baldo aukštį. Kasdien naudojami daiktai turi būti laikomi vaikui pasiekiamose lentynose ir stalčiuose. Vaikas turėtų juos pasiekti stovėdamas ant grindų, nesistiebdamas ir nelipdamas ant kitų baldų. Viršutines lentynas galima skirti rečiau naudojamiems daiktams, kuriuos paduoda suaugusieji.
2. Lentynų gylį. Lentynų gylį reikėtų rinktis pagal tai, kas jose bus laikoma. Knygoms ir nedideliems žaislams dažniausiai pakanka maždaug 20–30 cm gylio, o didesnėms dėžėms gali reikėti 30–40 cm.
3. Atvirų ir uždarų daiktų laikymo vietų derinimą. Atviros lentynos tinka dažnai naudojamoms knygoms, žaislams ir kūrybinėms priemonėms. Uždari stalčiai bei spintelės padeda paslėpti smulkius, rečiau naudojamus daiktus ir išlaikyti tvarkingesnį kambario vaizdą.
4. Dėžes ir krepšius. Juos galima skirstyti pagal paskirtį, pvz., atskirai laikyti konstruktorius, minkštus žaislus ir piešimo priemones. Kelios mažesnės dėžės yra praktiškesnės už vieną didelę, nes vaikui nereikia išversti viso turinio ieškant vieno daikto. Jaunam vaikui geriau rinktis atvirus modelius arba dėžes su dangčiais, kurie negali staigiai užsiverti ir prispausti pirštų.
5. Stabilumą. Aukštas lentynas ir komodas būtina pritvirtinti prie sienos, nes vaikas gali mėginti ant jų lipti arba ištraukti kelis stalčius vienu metu. Sunkių dėžių ir kitų daiktų negalima laikyti virš vaiko galvos. Mažesniam vaikui taip pat saugesni baldai užapvalintais kampais ir be toli išsikišusių rankenų.

Kaip pasirinkti vaikiškus baldus pagal kambario dydį?

Baldų matmenis ir funkcijas reikėtų derinti su kambario dydžiu. Mažoje patalpoje naudinga išnaudoti sienų aukštį: rinktis aukštesnes lentynas, lovą su stalčiais arba loft tipo modelį, po kuriuo telpa rašomasis stalas. Vietą taupo ir kelias funkcijas atliekantys baldai, tačiau svarbu patikrinti, ar visomis jų dalimis bus patogu naudotis. Didesniame kambaryje baldus galima išdėstyti taip, kad aiškiai atsiskirtų miego, mokymosi, žaidimų ir daiktų laikymo zonos. Rašomąjį stalą geriausia statyti arčiau natūralios šviesos, o žaidimų vietoje palikti daugiau laisvo grindų ploto. Vaikui augant žaidimų zona paprastai mažėja, o mokymosi ir daiktų laikymo vietos plečiasi. Dėl šios priežasties naudingi lengvai perstatomi, moduliniai baldai, kurie leidžia pakeisti patalpos išdėstymą nekeičiant viso baldų komplekto.

Kokias medžiagas rinktis vaikiškiems baldams?

Renkantis vaikiškus baldus, svarbu atsižvelgti į tinkamos medžiagos pasirinkimą:

1. Medžio masyvas. Tai tvirta ir ilgaamžė medžiaga, todėl iš jos pagaminti baldai gali būti naudojami daugelį metų. Įbrėžtus ar nusidėvėjusius paviršius paprastai galima nušlifuoti ir atnaujinti. Tačiau medžio masyvo baldai yra sunkesni, brangesni ir gali reaguoti į didelius drėgmės pokyčius.
2. Fanera. Iš kelių suklijuotų medienos sluoksnių pagaminta fanera yra tvirta, gana atspari deformacijai ir lengvesnė už medžio masyvą. Ji tinka lovoms, lentynoms ir kitiems dažnai naudojamiems baldams. Svarbu, kad faneros kraštai būtų glotniai nušlifuoti arba uždengti, nes pažeisti sluoksniai gali pradėti skilinėti.
3. MDF plokštė. Iš MDF pagaminti baldai yra gana tvirti ir tinkami kasdieniam naudojimui, todėl ši medžiaga dažnai pasirenkama spintoms, komodoms bei stalams. Lygų dažytą arba laminuotą paviršių lengva valyti drėgna šluoste. Vis dėlto MDF prasčiau atlaiko stiprius smūgius ir drėgmę nei medžio masyvas ar fanera.
4. Laminuota medžio drožlių plokštė. Iš jos gaminami nebrangūs, lengvai prižiūrimi įvairių spalvų baldai. Laminuotą paviršių paprasta nuvalyti drėgna šluoste, tačiau pažeisti kraštai prasčiau atlaiko drėgmę. Pakartotinai surenkant baldą varžtų jungtys gali susilpnėti, todėl ši medžiaga labiau tinka baldams, kurių neplanuojama dažnai ardyti ir perstatyti.

Kaip pasirinkti vaikiškų baldų dizainą ir spalvą?

Norint parinkti tinkamas spalvas vaikų kambariui, pirmiausia reikia atsižvelgti į jo dydį ir apšvietimą. Mažoje ar tamsesnėje patalpoje praktiškiau rinktis šviesius baldus, nes jie vizualiai neapsunkina erdvės. Ryškias spalvas geriau naudoti nedideliems elementams, pvz., lentynoms, dėžėms, stalčių rankenėlėms. Teminiai, konkrečiais personažais dekoruoti baldai vaikams gali greitai atsibosti, todėl jų mėgstamus motyvus lengviau panaudoti patalynėje, plakatuose ar kitose lengvai keičiamose detalėse. Prieš perkant taip pat reikėtų palyginti baldo spalvą su sienų, grindų ir kitų turimų daiktų atspalviais. Matiniai paviršiai yra praktiškesni, nes ant jų mažiau matosi pirštų žymės bei smulkūs įbrėžimai.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis baldus vaikams?

Vaikiški baldai turi būti pritaikyti aktyviam naudojimui ir nekelti pavojaus. Svarbiausia atsižvelgti į šiuos aspektus:

1. Stabilumą. Baldas neturi klibėti, slysti ar lengvai virsti vaikui atsirėmus.
2. Tvirtinimą prie sienos. Aukštas spintas, lentynas ir komodas būtina pritvirtinti, nes vaikas gali mėginti jomis lipti.
3. Kampus ir kraštus. Mažesniam vaikui saugesni užapvalinti kampai, glotnūs kraštai ir neišsikišusios rankenėlės.
4. Tarpus konstrukcijoje. Tarp grotelių, bortelių ir kitų dalių neturi būti pavojingų angų, kuriose galėtų įstrigti vaiko galva, ranka ar koja.
5. Stalčių ir durelių mechanizmus. Stalčiams reikalingi iškritimo stabdikliai, o lėtai užsidarantys mechanizmai sumažina pirštų prispaudimo riziką.
6. Surinkimo kokybę. Varžtai turi būti visiškai įsukti, jungtys neklibėti, o lentynos ir lovos pagrindas atlaikyti numatytą svorį.

Dažniausios klaidos renkantis vaikiškus baldus

Netinkamai pasirinkti baldai gali būti nepatogūs, užimti per daug vietos arba dėl kitų priežasčių greitai tapti nebenaudojami. Dažniausiai pasitaiko šios klaidos:

1. Renkamasi vien pagal išvaizdą. Patrauklus dizainas nekompensuoja netinkamo dydžio, nepatogaus išdėstymo ar nesaugios konstrukcijos.
2. Neatsižvelgiama į vaiko ūgį. Per aukšto stalo, gilios kėdės ar nepasiekiamų lentynų vaikas negalės patogiai ir savarankiškai naudoti.
3. Neišmatuojamas kambarys. Vertinami tik baldo matmenys ir pamirštama palikti vietos durelėms bei stalčiams atidaryti.
4. Nepatikrinamas saugumas. Nepritvirtintos spintos, aštrūs kampai ir nesaugūs stalčių mechanizmai gali tapti traumų priežastimi.
5. Negalvojama apie vaiko augimą. Tik dabartiniam ūgiui tinkantys baldai greitai išaugami. Ilgesniam naudojimui praktiškiau rinktis reguliuojamus stalus, kėdes ir keičiamo išdėstymo lentynas.

Vaikiškų baldų pasirinkimo atmintinė

Prieš pirkdami vaikiškus baldus patikrinkite:

1. Ar baldo matmenys tinka kambariui ir lieka pakankamai vietos laisvai judėti?
2. Ar baldas atitinka dabartinį vaiko ūgį ir poreikius?
3. Ar vaikas savarankiškai pasieks jam reikalingus daiktus?
4. Ar konstrukcija stabili, neturi aštrių kampų ir pavojingų tarpų?
5. Ar baldo paviršius patvarus ir lengvai valomas?
6. Ar stalą, kėdę, lentynas ir kitus baldus bus galima pritaikyti vaikui augant?